Ekspedijavimo įmonės Lietuvoje pastebi krovinių pervežimo mažėjimą ir brangstančias transportavimo kainas

Krovinių gabenimo padėtis ir toliau kelia iššūkius tiekimo grandinėms, dėl darbo jėgos trūkumo, didėjančių degalų kainų ir karo Ukrainoje. Lietuvos ekspedijavimo įmonės yra priverstos didinti krovinių pervežimų kainas, perskirstyti krovinių srautus. Tai gali lemti augančias kai kurių prekių kainas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Tokias naujausias tendencijas fiksuoja transporto sektoriaus verslo ekspertai. Būtent todėl transporto ir logistikos rinkoje pastebimas išaugęs krovinių srautas tam tikromis kryptimis, kuris yra nebūtinai tvarus ir ilgalaikis sprendimas. 

Vežėjų trūkumas transporto sektoriuje

Vienas didžiausių iššūkių Lietuvos transporto sektoriuje – vilkikų vairuotojų trūkumas. Transporto ir logistikos pramonėje dirba daugiau nei 130 tūkst. žmonių, tačiau pasak 800 transporto ir logistikos įmonių vienijančios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, trūksta apie 10 tūkst. vairuotojų. Vairuotojams ilginamos darbo valandos, kad būtų galima pristatyti daugiau prekių klientams visoje Europoje, tai viena iš priežaščių kodėl didėja pervežimų kainos.

Augančios kuro kainos

Nors transporto įmonės stengiasi pervežimų kainas kuo mažiau didinti, kylančios degalų kainos neišvengiamai didina transportavimo išlaidas, kurių kai kurios įmonės nepajėgia padengti savo lėšomis. Dažniausiai savo kaštais jos dengia 15 proc. brangstančius pervežimus. Jau dabar vežėjai skaičiuoja, kad anksčiau 1 kilometras kainavo nuo 1,00 iki 1,05 euro, šiuo metu kai kurios įmonės taiko jau 1,05-1,12 eurų mokestį. 

Kalbant apie kai kurias smulkias, mažas ir vidutines transporto įmones, kyla neišvengiami ekonominiai ir finansiniai sunkumai. Statistika rodo, kad šių įmonių padėtis tikrai prasta – šiemet bankrutavo 244 transporto ir logistikos įmonės. Situacija palankesnė stambesniems transporto rinkos žaidėjams, kurie turėdami didesnes apyvartas ir gali dalį augančių kaštų dengti patys.

Apie tikėtiną kainų šuolį kovo viduryje įspėjo Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), kurios nare yra „Linava“. IRU kvietė viso pasaulio Vyriausybes mažinti akcizus degalams, siekiant išvengti ekonominės krizės ir stabilizuoti padėtį. „Jei kylančios komercinio transporto išlaidos nebus kompensuojamos, apribojant degalų kainas ir sumažinant mokesčius degalams vežėjams, visi globalios ekonomikos sektoriai rizikuoja susidurti su rimtomis infliacijos pasekmėmis’’, kovo viduryje teigė IRU generalinis sekretorius Umberto de Pretto.

Kaip sankcijos Rusijai atsilieps Lietuvos transporto sektoriui?

RU bankų atjungimas nuo SWIFT. Draudžiama teikti finansinių mokėjimų paslaugas RU bankams: Otkritie“; „Novikombank“; „Promsvyazbank“; „Bank Rossiya“; „Sovcombank“; „Vnesheconombank“ (VEB) ir „VTB bank“. Draudžiami sandoriai, susiję su Rusijos centrinio banko rezervo ir turto valdymu, įskaitant sandorius su juridiniais asmenimis veikiančiais Rusijos centrinio banko vardu.

BY bankų atjungimas nuo SWIFT. Draudžiama teikti finansinių mokėjimų paslaugas BY bankams: „Belagroprombank“; „Bank Dabrabyt“; „Development Bank of the Republic of Belarus“. Taip pat, draudžiami sandoriai, susiję su Baltarusijos centrinio banko rezervo ir turto valdymu, įskaitant sandorius su juridiniais asmenimis veikiančiais BY centrinio banko vardu.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tarptautinės sankcijos turėjo didelį poveikį Rusijos prekybai. Tai lėmė ženkliai sumažėjusius krovinių pervežimo srautus tarp Rusijos ir Lietuvos. Rusija iki karo pradžios sudarė iki 20% Lietuvos transporto apyvartos, todėl šios rinkos praradimas bus ženkliai jaučiamas Lietuvos transporto sektoriui.

Neigiamą poveikį šiam sektoriui dar labiau gali sustiprinti Vakarų sankcijos Baltarusijai. Dėl sankcijų labiausiai nukentėjo Lietuvos smulkios ir vidutinės transporto įmonės, kurios dirbo su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis. Šioms įmonėms greičiausiai bus sunku persiorientuoti į kitas rinkas.